kaip man atsiminti vardus? bandau viską surankioti kaip dėlionę - seną, pridulkėjusią.bet kaip surankioti,kai viską pati išbarsčiau, kai neklausdavau nieko, nes buvo neįdomu? ir naudodavausi. viskuo. meluodavau. būdavau Vėtra, Ugnė ar Audra. ir tikėdavo. tikėdavau ir aš. dėlto ir neturiu ką pasakot. nes nuobodu. nes nereikšminga. nes išbarstyta. laikini svečiai mano pasaulyje visi jie. neatsimenu veidų. tik tipažą. ir pačiai juokinga. kaip išoriška.
nes nepaliesdavo. tik aš sutrypdavau. vienai sekundei papurtydavau ir sujaukdavau. ir pačiai bloga būdavo. nuo tokio vaidmens. nuo tokio teatro. dėlto ir kvėpuodavau giliai,jog nepamirščiau, jog nepasiduočiau trumpai akimirkai. nes nebebūtų žaidimo.

dabar fakelai prigesinti. net ir nesinori jokių audrų, vėjų. norisi tik ramios jūros. tarp pirštų, nes vis tiek norisi kažko neapčiuopiamo. valdyti. todėl šešėlių teatrai mano galvoje. nes bandau sudėti lėles į tam tikras vietas ir žiūrėti pasirodymą, vizijas. nes be jų nebūtų ir manęs. nes tai dalis visumos. kailiai, kaulai ir pūkai. aš. o dabar tik šypteliu, nes žinau kaip bus. nesvarbu ką sako. suvokiu labiau, nei jūs visi. patys. ir naivu tikėtis. todėl šiandiena, apsigaubusi visais į manomais patalais, matomais ir nematomais, esu plačiai atsimerkus. ir nesitikiu. šiandiena. atleisk.