Tiek daug neištesėtų pažadų. blaškosi jie vėjyje kartu su mano juoku. tokiu, kuris daug slepia,kuris nėra nenuoširdus, kurio reikia saugotis. ir ką man pakeisti, kaip man išbraukti jį, kaip man išbraukti visus minusus ir visus nusivylimus. aš kaip kempinė geriu,srebiu nereikalingus dalykus. jau toks milžiniškas perteklius prisikaupęs,jog sprogsiu. subyrėsiu į šukeles, nežinomieji galės išdalinti kitiems, padovanoti kaip dovaną, kaip priminimą.
ir aš vėl noriu bėgti. kuriu planus, jei kas beatsitiktų, kaip išnykčiau. nesugebėtų rasti. niekada. ir net negaila būtų. šią akimirką. tad atsargiau, kad nesigailėtumėt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą