vaikščiojant vakariniais takais aš negaliu nuslėpti šypsenos. lūpų kampučiai patys pakyla į viršų, iš prieš tai buvusios, liūdnosios,padėties. nes kiek aš daug turiu! net negaliu sutalpinti savo pasaulėlio rėmuose, viskas veržiasi,spardosi. ir gera dėlto. džiaugiuosi ir tuo pačiu jaučiuosi siaubingai skolinga. nesugebu to atpirkti, žinau,jog per mažai duodu. ne tiek pat. nelygios jėgos. nes kaip man išpirkti žibutes akyse, kurios nebijo vis dar žvarbaus vėjo, lengvumo jausmo, kai žiūrėdama į kelią galiu niūniuoti iki negalėjimo, arba žinojimą,jog ne veltui viskas nuėjo??? mano įnoriai. užgaidos. pasipūtimai. atstūmimai. viskas susidėliojo į vietas. žalias, auksu tviskančias ir džiugesį keliančias. todėl, kartais, žvilgsnis apsiblausia ir žiūriu į visumą-savo galvoje, kartotekose, kur viskas yra sudėliota pagal įvairiausius skaičius ir proporcijas, o tuo pačiu, visa ši visuma sudaro chaosą mano terpėse, mano venose, kapiliaruose, skilveliuose, vingiuose ir negaliu patikėti. šiuo viso pasaulio teikiamu gėriu, karštomis rankomis ir tviskančiomis akimis, kurios žiūri į mane. tikrai pasisekė ir kas kartą žvelgiant į visa tai susispaudžiu,sugniaužiu dabar VOS drebančias rankas. šį kartą virpėjimas nepersikelia į visą kūną. pasilieka tik plaštakose, kartu su visomis neigiamybėmis. ir nesvarbu žodžių naudojimai, blogi linksniai. niekas nesvarbu.


svarbu tik mūsų judesiai, mūsų šypsniai ir laimė. kitų, savo. dovanojame be atlygio. nes taip norisi. kol galime, kol norime. kol tikime. viskuo, tuo pačiu ir tobulumu. lyg pasakose. nužengusiu iš kažko trapaus, bet tuo pačiu ir tvirto, lyg deimanto. tviskančio.

tviska. žybsi. šviečia, naktyje, dienoje. visur. šviečiu.