ajajai. duria,skaudena.

jaučiu tuštumą,kuri gilėja su kiekviena diena. tik tak,tik tak. žiūrėk, prarys viską. mane, jus. tavęs ne. saugus, savam krante, savoje buveinėje, toli, tūkstantį kilometrų nutolęs. saugus,pasislėpęs. saugus.

šiandieną daug meilės aplink mane. mačiau ją. šalimais. kai žmonės myli vieni kitus. kaip jų akys žiba, šypsena tokia gili,jog atrodo tuojau veido kauleliai neišsilaikys ir sulūš. arba kokius gražius jie žodžius taria, kokius tekstus rašo. kilometrinius. su tiek daug šauktukų,ištiktukų ir frazių. net matau kaip šieji (žmogeliukai) viską regi. kaip juos viskas svaigina ir taip žavi, jog atrodo išprotės. nes gera. ir džiugu. negaliu sulaikyt šypsenos dėl jų. nes jie pametę galvas. po metų, penkių ar septyniasdešimt, jie bus pametę galveles. tikiu, nes tokie žiburiai staigiai nepranyksta. mane supantys žmones tai įrodo, tačiau. kiti žmonės ne aš. žiburių manajam neuždegs.

per daug tikiuosi. per daug reikalauju. nes noriu. ko negaliu gaut. nes mano venomis teka viskas. milijonai. ir kai nepažįstamieji šypsosi ar dovanoja gėles, aš žiūriu į tuštumą. savo venose. nes tada, staigiai viskas išnyksta. visi milijonai.lieka tuštuma. kaip ir rytą, kai žiūriu į saulės zuikučius, sau ant rankų ar visų likusių kūno linijų. ir aš viliuosi,kad atsiras žmogus,kuris sugebės tą tuštumą ir mano begalinį norą būti mylimai patenkinti. užpildyti.jaustis mylimai. noriu. nes žodžiai šiais laikais tiek mažai reiškia. jie mėtomi mums į veidus, o poto elgiamasi lyg nieko nebuvo. lyg jų nešveitei. lengva sakyti žmonėms "myliu". bet kaip sunku tai įrodyt ir nenustot rodyt. ir banalu viskas.bet noriu jaust.  nes nežinau. vangu. aš pati tokia tampu. bet et. žinau,jog mane myli, bet nejaučiu. o kas minutę kartoti kaip priminimą man nereikia. nereikia tokių žadintuvą palei ausis. nes užteko ir pirmojo karto. ištarto. neužmiršiu. niekada. bet galiu pamiršt pajust. todėl tie padarėliai su savo kibirkščiuojančiomis širdimis ir džiugina ir tuo pačiu su peiliai, šukėmis ir visu kuo aštriu, bado.


o šį vakarą sėdėti lauke šalta. neikite, mielieji, o jei vis dėlto einat - pasiimkit savuosius. jei neturit neikit. sustirsite. manasis suoliukas įšalęs, pamiršo saulės šilumą,kuri kaitino mažąjį nuo pat aušros.
tai aš bandau sušildyti. kompensuoti viską. ir nežinau kodėl tai rašau. bet noriu, reikia. net neverta skaityt. net sau pašnibždomis, nes pati pamirštu tik ką ištartą sakinį. bet reikia, nes jaučiu viską. juk.

o kaip noriu. nerašyti,neklausti, pamiršti. nejausti. atsimenu, nuostabus jausmas. tavo valdžioje kiekvienas plaukelis. visi tik lėlės tavo mažame teatre, saulės šviesoje. linksminiesi, o nesikankini. kaip dabar.

imkite viską. saulės šviesą, kitų rankas,save ir džiaukitės pavasariu. nes tuoj sužydės vyšnios. nes pavasaris. o tie šalti ir iki skausmo vieniši suoliukai gali palaukti. rudens. žiemos. nesikankinkit, nes man taip smagu matyti laimingus veidus. dėl jų galiu save visą atiduoti. bent jau galėjau.