uždarytas paukštelis narvelyje. jums panorėjus, pravėrus užuolaidų kampelį, sugebu sugauti trumpa saulės žybsnį. o tada seka jūsų valdžia. ką norit tą darot, o aš tik tūpčioju ant savosios supuoklės ir bandau nenusiristi žemyn, o čirškėti ir klegėti. daryti pasirodymus ir maivytis prieš veidrodį kaip papūgėlė. nepalikdama savo narvelio. savo užrakinto narvelio.
seniai beskraidžiau, seniai ką patyriau, mačiau. ir lyg negalėčiau skųstis, nes kartas nuo karto ateina manęs palesint, bet nežinau ar tiek užtenka,jog išgyvenčiau. o šalimais nebeturiu kitų papūgėlių. dėlto draugiją palaiko tik veidrodėlis, bet kiek galima laiko žiūrėt į save?
man jau gana.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą