aš laiminga. netgi labai. tačiau šią akimirką nieko su savim nebegaliu padaryti. plėšausi iš visų pusių, nes noriu būt kitoje vietoje. su savo laimės dulkėmis, kurios pasklido taip toli, o grįžti dar neketina. artimiausias dienas. dėl to kraustausi iš proto. palengva. skaičiuoju odeles aplink bebaigiantį susigadint manikiūrą, aplink ratilus po akimis. nes, kad ir koks spindulėlis dabar besišypsantis ir teigiamas būčiau, visgi būna dalykų, kurie nėra tik gėris.

o dienos bėga velniškai lėtai. ir noriu važiuoti kur nors toli arba sėdėt lyjant lietuj aikštelėje ir mažai kalbėt,  tik klausytis melodijų, žodžių, kurie tą akimirką atitinka visą tavo gyvenimą. nes kartais taip būna. tačiau pakeleivių, sutinkančių leistis į šią avantiūrą nematau, net kandidatų tinkamų nėr. visi išsibarstę po svietą. telieka laukti kol praeis. skaičiuosiu minutes ir lauksiu, nes galų gale ir vėl viskas sugrįš. mano protas taip pat.