ketvirtadienis

pradėjo vyst,pradėjau džiūti. aš nežinau, gal rudeninis vėjas man per šaltas, kad vėl tampu liūtim. pikta ir godžia, kuri tik nori viską sunaikint. tokia liūtim tampu.

o savanaudiškos rodyklės tiksi, paimdamos visus tik ko netingi. visi savi man daros svetimi, nes žiūri tik savęs. ir aš imu žiūrėti tik savęs ir niaukiuos lyg dangus. ir pikta darosi, nes visko noriu tiktai sau, juk kaip visi. juk moku eit tik su avelių banda. nes visos spalvos tapo juodos, juk taip žmonėm labiau patinka. neišsišoka. ryški persona tampa pelyte. nes prisitaikyti svarbiau nei būt savim. juk apsimetinėti daug smagiau ir būti nelaimingiems, nei tikriems.

imu nemėgti šio pasaulio.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą