Aš nežinau. Tikrai. Kaip žmonės gali visiškai žiūrėt savęs. Tik savęs. Užsidėję veidrodinį skydą mato tik save. Be abejonės, jiems paprasta, bet dūžtu aš. Šiandiena gal 103 kartą. Ir buvau nuvažiavus ten, kur nederėtų. Nusikaltimo vietą. Kartėlis pildė mano balso stygas, kai tyliai dainavau - aimanavau. Aš nežinau kaip žmonės gali taip gyventi.
Vėju išplauk mano žaizdas,
O rytui nubudus - paliki mane
vieną sustingti lediniam speige.
Net griebiuosi telefono klaviatūros. Kaip svetimai viskas klostosi. O aš tik norėjau gėrio kitiems. Ir trupinėlį atsilaužt sau. Bet gėrį išdalinau - sau nepasilikau. Norėčiau paskęst alkoholyje, kartais nepabust, sapnuoti tik laimę, daužyti laikus. Bet
Bet aš nežinau. Tiksliau, jūs , prakeiktieji,nieko nežinote.
Rodos, dienas baigsiu minkštoj kamarėlėje arba paskendus girtumo slėnyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą