liepsnos sudegins mane iš vidaus. vedasi už parankės. per sapnus. seka kiekvieną žingsnį ir dar labiau viską kursto. pro savo anglies juodumo blakstienas prisimerkus viską stebiu. ir liepsnoju. niekuomet nemaniau, jog geimas gali taip kankinti. ir noriu pasiduot ir leisti apgaubti mane tomis mirtinai maloniomis liepsnomis. noriu priešintis ir įrodyti, jog mano variklis yra tik dvasiniai dalykai. bet arba taip, arba taip. visada buvo ir bus.

todėl dar kankinuos sukandus dantis. nagais lupinėju stalo paviršius, kol šie nulūžta. krykštauju, nes tuomet nieko kito nereik. nereik karštos odos. kūno linkių ir velniškai karštų lūpų ant mano įkaitusio kūno. šiurpuliai laksto po kambarį ir įžiebia kibirkštis visur. atrodo, jog paskęsime karštyje. vartau akis ir mėgaujuos. aaaaaaaaaaaaaaaaaaa.

noriu braižyti odą, noriu dominuoti. noriu noriu noriu. siaubingai. suplėšyti rūbus, kramtyti svetimas lūpas ir pasinerti stačia galva. siaubingai. net kvėpavimas dažnėja kaskart pagalvojus.

bet esu išranki ir bet ko nereikia ant lėkštutės. geriau degsiu ir įsikandus į paviršius sėdėsiu. nei su bet kuo pasileisiu kūliais.

tik sunku atsimint kur esu ir ko reikia.