lietūs tampa lengvesni. nesvarbu drėgstantys plaukai, kurie vėjui papučiant ima po truputėlį banguotis (mano dirbtinis idealumas blėsta). viskas patampa lengviau, kai nerūpi. nes manoji grandinė atrakinta. aš jau galiu lėkt. norėdama. perkandu visus. kaip obuolius. trakšt ir matau jūsų vidų. dažnai jis supuvęs, bet žinot, mano ne kitoks. aš lygiai tokia pati kaip jūs. iš esmės. tik mano pagarba didesnė. aš niekada taip nedaryčiau niekam. mintelės net nekilo. gyvenant savo trumpą apšerkšnijusį gyvenimą.
todėl žinau aš jūsų skraistes, kurias užsidedate. kartėlis mano burnoje, nors veide šypsena. žinokit moku ir aš žaisti jūsų žaidimą, dar net geriau. nes visad gaunu tai ko noriu. manipuliacija. bet kas. ir gaunu. žinau kiekvieną potėpį kur reik atlikt. manasis teatras - viso ko gavimas. įsijaučiu į roles taip, jog visada pavyksta. dabar teliko viena užduotis šiam kartui. o kitką palieku tarp pravirų durų. kad skersvėjis ištrauktų. su šaknimis ir nebeliktų nieko.
ėjimas šįkart mano rankose. sėkmės negriūnant.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą