"labas rytas"- sušnabždu apsiversdama ant kito šono su išsausėjusia gerkle, traiškanotomis akimis, pykčiu sau. perkreipti veidai ir nekalbadieniai. jaučiuosi kaip marionetė, o juokingiausia? aš pati sau viską darau, valdau. o valdydama prieinu kraštutinumus. protas puikiai išanalizuoja kiekvieną veiksmą, prideda prierašą, vildamasis - sugebėsiu perskaityt ir padaryt išvadas. bet jis naivus. nes niekada to nedarau.
rodos, yra žmonių, kurie vienaip ar kitaip yra linkę į savidestrukciją. skirtingą, žinoma. deja, manoji tiek fizinė, tiek dvasinė. dvasiškai, kuriu kažkokius melus, pati susinarplioju, peiliais draskausi krutinę, bukinu save tuštybėm ir materialumu, neužbaigiu, ką reikia seniai užbaigt. neleidžiu kvėpuot. sau. patinka stebėt kaip vidiniai žvėreliai dusta ir cypia. o fiziškai? nuodijuosi, rizikuoju, darau beprasmiškiausius dalykus. ir visai nebijau. viską suvokiu. nereik aiškint kaip gyvent, kad žmonės nesikeičia. pati galiu jums išdėstyti žymiai daugiau, nei jūsų galvelės sugebėjo išmąstyt. puikiai viską žinau. tik ne visi nori gyvent laimingą gyvenimą.
tad aš pasiruošus viskam. galite laidyti strėles, viltis, jas paimti ir sulaužyti, bučiuot, išduoti, vėtyti, mėtyti, mylėt, deginti, nekęsti. aš atsitiesiu, visą laiką. kadangi viską suguldau puslapiuose, man neskauda gyvent. aš išaugu. tuo ir skiriamės mes, žmonės. kiekvienas su savo demonais kovoja savaip. maniesiems vis dažniau leidžiu įkvėpt drėgno oro.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą