moku kažkokia neįtikėtina kaina už šimtmečių klaidas, ne kitaip. paukščiai uždaryti narveliuose suspaudė taip širdį, žinojo kur durt, kad nebegalėčiau atsikelt. o apsitraukęs šašas dar labiau įsidrėkstų į odą. visam gyvenimui. pasirūpino, jog neužmirščiau.
tuščia ir nyku. žiema. sukuosi į patalus ir nebegaliu išlipt iš lovos. o gal ir nebereikia. už mumiją, tereiks kriptos - likusiems gabaliukams uždaryt. nes sarkofago nenoriu. per siaura
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą