trys metai, kiekvieną sykį su skirtingo skonio lūpomis. ir ta pati aš. o gal reik nustot meluot. augu ir griūnu, kiekvieną dieną tapdama išnara prieš tai buvusios. lieka tam tikros savybės, kurias sukrovus į savo juodosios skylės rankine, nešuosi kartu. tikriausiai, sutikus save prieš 3 naivius metus purtyčiau galva ir nors tu ką netikėčiau, jog ten Renata. vėjai galvoje, dresiravimai, nes maniau, būtent taip turi būt ( kaip siaubingai ir skaudžiai klydau), miškai, pirmi kartai, bebaimės akys, velnias. už blogą - blogu. kerštai, dramos ir cypavimai. dariau tik dėlto, kad jums skaudėtų, prisipažįstu. valiūkiška ir traukianti visus aplink save. žvilgsniai ir šokiai, nesvarbu niekas. žinojau, turiu daugiau nei kiti. kvaila, dievaži, kokia kvaila.
bet ir prieš metus. pilka, susvetimėjus, virstanti pele, nusibodęs dėmesys, pasimatymai, nes ne ten aš buvau. žinom visi. duobės. ašaros. juoda juoda. galvojau neišgyvensiu, paskęsiu. beveik taip ir buvo. niekas nematė. nes niekam neleidau. likau viena su savo skeletais. nenorėjau draugų ir klausimų, pokalbių ir juokavimų. ir VALIO. nedalinau to, kas išaugo iš manęs. džiaugiuosi už didžiausią liūdesį: išmokau atleisti taip kaip nesugebėjau, paleisti, kada nebegaliu kvėpuot, būt atvira, bet turėti TIEK DAUG SAU. nesidalinti, išgyventi. IŠGYVENTI VIENA. nieko nebuvo, niekam neleidau būt.
galų gale galiu dabar kelt taurę, jei tik noriu už tai.
bet nekelsiu, nes dar esu tokia maža. viliuosi užaugt kartu su milžinais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą