tasai meškinas, kokį ir manoji fėja įsivaizdavo, šiltasis, ėjo su aukšta šviesiaplauke gražuole. susikibę. ir labai gera pasidarė. šilčiau nei buvo prieš tai. nematė manęs, bet pati sau šyptelėjau ir suspurdėjau. ačiū ,taip smarkiai, visom aplinkybėm. rodės - labai laimingas.

juk parodė šviesą tunelio gale. buvo tik porą akimirkų, bet būtent tada, kuomet reikėjo spurdulių. kada jaučiausi išnykus minioje. supilkėjus. pripildė mano esybę spinduliais ir kvatojau iki begalybės tada, kuomet savo nerangumu griuvinėjo, o man leido lakstyti ir reikšti akrobatinius gebėjimus purvo nuošliaužose. rodė dėmesį. sakė ir demonstravo, kokia graži, žavi ir nepamirštama galiu būti. tempėsi naktimis, kuomet nuostabiai snigo, žiūrėt į gražiausiais miesto šviesas. gaila, neberasčiau kelio.
ir leidausi būti vedama per mišką, vidury nakties, žinojau - gėris negali nuskriausti.
ką kalbėt apie tolimus kelius, pasivaikščiojimus Vilniumi, lietuje (!!!) vidury nakties ir "repavimą" pagal lilą mašinoje tol, kol nebegalėjau prakalbėt. klausimus "parėjai namo?", nors ir paleido beveik prie laiptinės. ir jo mamos atneštos spurgos su juodai skania kava. leidau suprast, kad neieškau, kuomet mintys sukosi tik apie didžiausią užsispyrėlį, tačiau jis buvo toks žmogiškas. todėl labai viliuosi, kad toks laimingas, koks ir atrodė. tokie žmonės nusipelno begalybės.

ir šį vakarą susiurbiu visą gėrį. todėl išsiskyrus su mažąją beprote, einu laimingesnė. ir parduotuvės veidrody pamačius savo raudonus žandus nuo šalčio, ir susivėlusius plaukus išsišiepiu. visai nebesvarbu ar graži aš. svarbu kiek gėrio man yra atnešę ir iš manęs išpešę pakeleiviai. leidę suprasti, kad ne visada darau blogus sprendimus.

net nekalbu apie susigraudinimą nuo grožio. iš teksto, kokie gražūs yra VYRAI. ne, ne berniukai, kurie moka tik skaudint ir galvot apie save. bet vyrai. nežinojau, apie sugebėjimą būt tokiai mergaitiškai. (nes vėl nebegaliu žiūrėt nieko romantiško - verčia vemti. nors meilės dainos sūpuoja iki beprotybės).


galų gale išmoksiu nebepykt ant savęs. už klaidas ir praeitį, kurios negali atitaisyt, gi laiko mašinos KOL KAS nėra. ačiū, kas buvot ir suteikėt žiburius mano žvilgsniui.nepamirškit sėdėdami prie savo ekranėlių kartais, ypač kai sninga, žvilgtelt į grožį aplink mus. ir vaikščiokite. myl myl. bučkis. ir gali man bet kada paskambint. dar biškelį palauksiu.