ak. vienintelis žodis, kuris išreiškia mane. visomis prizmėmis, visais nuopoliais, nuotaikomis.
šiandiena ak tikriausiai reikš mano įskeltą naivumą. vis dar nesudaužytas, bet gerokai apgadintas. kaip plaustas pasiklydęs jūroje. jis lyg ir sveikas, bet tiesa? tiesa ta, kad jis jau taip stipriai sumuštas jūros bangų, kad nebegali plaukti ir tik plūduriuoja kaip jam liepia jūra. nes jis bijo priešintis, bijo, kad jam tada bus tik blogiau. nes dažniausiai baimė mus sulaiko nuo poelgių. tam tikrų poelgių.

ir kaip galima tikėtis, jog tavęs neišsunks niekas ir visi elgsis taip kaip tu? juk tai yra naivumas, tiesa? juk tiesa?

dažnai vartoju klausimus, bet dažnai nesulaukiu atsakymų.