svaigsta galva ir akys dega. viską apdegina ir uždega. o pačiu kūnu laksto mano svaiguliai, mintys,prisilietimai,juokas ir žvilgsniai. viskas tampa taip realu, taip paliečiama, jog net atodūsiai tampa per duslūs, o akys per daug išsiplečia. nebe valdau savo lūpų kramtymo, o kvapai baigia mane pribaigt.

ir baisu,nes man taip nėra buvę. nes per daug pojūčių. kojos pačios linksta nuo menkiausio palytėjimo, o ir pati tūkstantį ir dar kartelį ištirpstu. žalumoje.

geresnio jausmo nebuvau patyrus.