šiandien mano laikrodis nepaklūsta visuotiniams dėsniams. tiksi atgalios.
žiūrėdama rodyklėms plėšant stiklą, kuriame šiosios įkalintos, susiprantu. kad negaliu gyvent, bet pabundu anksti ryte. ir plaučius nebeplėšo isterijos durklai. nusėdo audra mano melsvoj širdelėj. tikriausiai nelabasis visgi padeda. kaip ir išardo.
šypsausi nepažįstamiems ir leidžiu, jog atidarytų duris, žiūrėdami man praeinant. viskas nėra taip sunku. nereikia atpildo, norint juoko raukšlelių aplink akis.
gimtadieniui noriu jaukumo. jį kursiu savo ryškioj dėžutėj.
o jūs, rodyklės, judėkite į priekį. praeityje nėra ką veikti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą