matau kaip benzinas kapsi iš mano bako į orą, tyliai skrieja kartu su dūmais. jei tokia kaina už mano draugių juoką - tegul. kartkartėmis paaukoju kiek galiu, kad būtų geriau. bent jau širdis nelieka basa. tad skriejam per raudonas, viršijam greičius ir taškom purslus. mašina įsilenkia, ašaros pabyra, už šunsnukius. šunsnukį. o josios ašaroms byrant aš tik galiu žiūrėt į kelią. nes žinau kaip neverta liet jų. bet nevedinėju doros keliu. pati laidoju savąją ateitį, nes bučiuot lūpas ir matyt kitus aš negaliu. atsiprašau ir uždarau duris. rėkiame kiek leidžia balsai. vadina mane velniu, o žinom, jog lieka su šventąją.suspaudžiam rankas, atsidarę langus klykiam į erdvę. gyvenam ar egzistuojam?

galų gale lieku su savimi. pakelyje. žiūriu, šiandiena, melsvu žvilgsniu ir skaičiuoju minutes kol alsuojate. galiu įsibraut į mintis ir nepalikt. varyt iš proto.bent su pasiutusia nebūna nuobodu. visi jie įsitikinimo.