kraujo vonios. šliaužimas iki namų, nes nebeturiu jėgų. viskas dingsta iš mano kūno tą pačią akimirką. ir tyliu. baigiu susinaikinti, susitraukt į mažą žirnelį. kiekvienam duotas skirtingas laikas šitame pasaulyje, tik dar nesuvokiu viso to priežasties. kodėl. kodėl vieni neturi moralių normų, kodėl kitų man negaila taip, jog pamirštu savąsias. nors šiuo atveju tiesą žinau. tik nemanau, kad verta visiems atskleist. vaidinu dievus, kuriu pasakas kitiems. žadu geresnes dienas, jog lėksim, matysim, o išties pabėgu tą pačią akimirką. bent jau patariu iš visos širdies. jei klausytų mano patarimų, sugebėtų išsilaisvinti. bet džiaugiuosi viskuo. kas vyksta. jaučiu kaip kiekviena kūno ląstelė išsiilgus jėgos ir.. bučinių ant mano kūno. kol ima drebėt kojos, šypsena veržias iš lūpų. užverčiu akis ir jaučiu daugiau savo nervų galūnėlėmis, nei turėčiau. draudžiami vaisiai saldėja akimirkomis.
svarbiausia žinoti melo galimybes. tikimybes. nepamirškim mano gudrumo. sugebu viską. kažkam pasiseks. gal man
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą