stebėk kitų siluetus
ir taip gali pamiršti manąjį
tą trykštantį džiaugsmu
o kartais liūdesiu
bet nebijok
žinok
dar trupinėlį užsibūnu
palikdama erdvės kartelį dar įkvėpt
pajust mano žvaigždes šitoj nakty
kur giedra
juk po nakties išnyksiu
lygiai pat kaip
išnykau ir praeitą kartą
galėsi skraistėm užsiklot
ir būt kitur ar su kitom
bet tik turėsi susivokt
manęs (tada) nebeturėsi niekados
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą