dažnai mano žodžiai pasitvirtina. lyg būčiau juos užbūrus. ragana, ne kitaip.

sunkiausia suvokti, kai tie žmonės, vadinami kažkuo panašiais net į draugus ( kas yra iš tikrųjų keista)  ima ir pasako, jog jie visada mąstė, jog aš galėčiau kažką piktžodžiauti apie juos, kai tuo tarpu tie jų ale tikri draugai taip daro. pikčiausia, jog mąstei, kad apie tave mąsto bent apygeriu žodžiu. o realybė visada nutraukia džiaugsmo pasaitėlius. na ir gerai, kad sugebu blaiviai mąstyti ir neįkristi į tą liūną. gerai, jog nežinomuosius niekad ir enlaikiau tais žmonėm.

kapanojosi iš šešėlių.

tebunie šviesa, tiksliau? tuštuma. bent ramiau gyvent.