braukiu nukirptus plaukus sau nuo pečių ir mirksiu savo dirbtiniu žvilgsniu. sutinku su viskuo. einu lengviausiu keliu. tik vakarais su milžiniškais marškiniais ant šaltos odos pajaučiu, kad viskas galiausiai tampa tikra. ir baisu, kad leidžiuos tam. kad šalti patalai apsikausto ledu, o klausantis apgailėtinų meilės dainų kyla noras kažką daryti. bėgti, valgyti. valgyti, bėgti. dažniausiai nuo savo supratimo. ir tikrojo suvokimo.

juokaudama pranašauju sau supuvusią ateitį. bejausmė.