minučių tikslumu keičiasi mano vidinis pasaulis. tik tak. ir aš tamsoj, juodoj. rėkiu,cypiu,bet niekas nesiklauso, o aš tik dar labiau žaloju savo esybę. tik tak. kylu iki debesų ir galva sukasi nuo begalinės laimės, džiaugsmo ir vilties. akys liepsnote liepsnoja, o protas jau seniai pabėgęs iš mano galvelės.

ir kaip man neiti iš proto, iš savęs ir kaip man nešaukti vien dėlto,jog taip niekad nebūna. jog niekad taip nesijaučiu. darau reveransus, sukuosi su vėju ir šypsausi su saulę.

o lietaus nematyti. vis dar