maišant kraujo raudonumo padažą į akis krenta vaizdiniai. naivuole, kiek kartų pamiršai. kuomet pažemino tave,neįvertino. atsiminimai, žmonių žinutės ir tiesos mažom bangelėm pasupa, tada suvokiu dalykų prasmę. nesamų.

apatiškumas pildo mano vidų, sukuosi virtuvėje, šypsausi, kai aikčioja ir išgiria, o šiaip sėdžiu. tuščiu žvilgsniu. klausimai nepadeda, "mergaičių vakarai" tampa kančia, neturiu ką pasakyt, jums visiems. objektas pavargo. noriu užmigt sniego pusnyje ir daugiau nepraverti savo siauros, niekam neįdomios burnos. mėtykit, vėtykit. gal net pasiimt galit, nes sudėjau savo ginklus.

sapnai apkamšo taip saldžiai,jog akimirkom dar pajuntu,kad gyvenu, bet kiek galima? užsikru...t ir tada dinkite iš mano gyvenimo visam laikui. viskas.mano galiojimo laikas baigėsi