dingo prirašinėti puslapiai, nebėra. kažkur, kibernetinėje erdvėje sau tyliai, ramiai plazdena ir sėja sumaištį. lygiai taip pat kaip aš savoje dėžutėje. purtau garbanotą lizdelį ir braukiu per pilkas raineles. pamirštu, jog akis dengiančios blakstienos padengtos tušu. pamirštu būt silpna,kai laikau kampus. nebedrebėti, kuomet lieku viena. nežinau, kodėl tiek daug nesusipratimų mano egzistencijoje. nenuleidžiu ranku, drėgnos akys nerodo mano pesimizmo.
tik kartais noriu būt silpna, ak, pasiseka tik tada, kai likus VIENIŠA IKI BEPROTYBĖS guliu ant purvino kilimo ir trankau kumšteliais pasaulį. stūgauju daugiau už vilką per pilnatį, todėl tikriausiai jis ir lydės mane visą gyvenimą. priešybių vienybė. maloniai glosto ausis šie žodžiai. renku savo spektaklius į užrašų knygutes ir laikau pirštus sukryžiavus. nes deginau žvakes, rožių žiedlapius. surakink ir nepaleisk. ant pažymėtos odos lopinėlio kris klostės, kad nematytų manęs. mano ženklo.
nualpimai ir skausmai. bijau sėdėt ir laukt atsakymų.tiksliau, bijau išgirst vieno. diagnozės.
surakink mane. bėk. man taip nerūpi.
vienatve, gali ateit šį vakarą. nesiskandinsiuosi niekur kitur. tik tavyje. o jei sunaikinsi - bus verta. bent nepuoselėju vilčių. su tavim. uždusink.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą