pabandžiau pradaryti savąją skrynelę ir išleisti pasižmonėt svajonėms. klaida. eilinį kartą. svylu lygiai taip pat. ne mano žmonės, nesupras. todėl reikia įkvėpt ir juoktis, būt kandžiai. tada girdžiu aplodismentus. bet kiek galiu slėpti strazdanotą veidelį? kaukių turiu pakankamai. prikabinėtos lentynėles, personažų kepures, kam dar papildomų. bandau save įtikint, jog taip išgyvename, bet tiesa ta, geriau negyvensiu. rankos dreba, nes savo santykius sugadinau, kai užsimaniau daugiau.

o dabar draugai, bet ne draugai. sekso prieskoniai. apatiškumas. nieko nejautimas. sprogstu. prigęstu. ratas sukas iš naujo. daužau svetimas dureles ir bėgu, tada grįžtu. kitai laumei negaliu prisiskambint, tikriausiai gelbėja pasiklydusius. o trečiosios. nežinau. gal užtenka trečiajai ir taip problemų.

aš tokia abejinga, bet ir pilna jausmų. kaip tokiam chaose žmogus gali turėti galvą?

padovanokit naują spintą. senoji manęs persipildžius.