galiausiai pilnėja mėnulis. tokiu oru galėčiau per visą naktį sūpuotis geležinėse grandinėse, stebėt besipildančią jaunatį.  bet pakylu nuo sūpynių ir leidžiu tyliam vėjui lydėti iki kelio galo. imu Kanto filosofiją, o mintyse pildau tik dar vieną naują lapą savosios. kartais taip viskas pasisuka. lyg pamojus burtų lazdele ir moliūgai tampa karietomis. bent dienai. tad šypsaus likus viena iki negalėjimo ir uostau gėles glostydama jų žiedlapius. galėtų nesibaigti manoji būsena.

gėris gėriu.