nebegaliu. neatsimenu kada man buvo taip blogai. plaučiai draskosi nuo isterijos. nors mano isterija tapo tik upės ašarų. net neapsimetinėju prieš savo gležną mama. leidžiu viskam tekėti ir tyloje kristi sūrimui iš akių.  nebegaliu būt su savim. negaliu eit pas ją, laimingą ir lakstančia prie jūros. negaliu vargint ir laumelės savosios, ji vakar leido man jaustis taip kaip buvo būtina. nebegaliu. nors vakar skraidžiau ant savo sparnelių ir rinkausi bilietus į dar vieną teatrą. nebegaliu. tegu ima ir viskas baigiasi. nežinau kas nežinau kaip. žinau, kad viena čia nebeištversiu. kokia prasmė būt, bet nieko nematyt. mano akys su visa esybę ne čia. maldauju. tegu baigiasi šita liūtis, aš nebeištversiu.


Taip, aš išgrynėjus. Tačiau nebegaliu viena kovot su savimi. Nebegaliu.