trečiadienis

įkvėpk iškvėpk. leisk visai neapykantai tyliai ištekėt iš tavo venų, arterijų. negali pakęsk kaip išėjo, tačiau pagieža valgo tik tave. nieką kitą. liūdna ir tai, kad nebeveikia tavęs joks žvilgsnis. prašei veiksmų, gavai tylų vėjo alsavimą. ar to neužtenka?
sėdėjo ligonis šiltoje kamarėlėje įsmeigęs buką žvilgsnį į mažą žybčiojantį ekranėlį ir net nesugebėjo paklaust, o kas gi yra. bet nepamiršk, jiems nelabai tai rūpi.

ir tau neberūpės. po vakar, žadu pabraukyt žmogiukus iš savo gyvenimo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą