voverės sustoja suktis ratu, trumpomis akimirkomis. ir aš tarp jų. pagaliau, po visų savaitgalių, bemiegių naktų ir pavargusio žvilgsnio, minu savo namų grindinį, šaltą ir purviną. ir nebereikia skubėti. dabar. tokiomis akimirkomis vertini viską labiau nei, galbūt, visa tai turi vertę. ir nesvarbu, kad jų savo gyvenime neatsiminsiu, gi jos niekinės. tačiau mano taip mylimos.